Vėl namie

Na štai po dviejų mėnesių pertraukos vėl atsisėdau brūkštelti keleto žodžių. Buvau ligoninej jei kas nežino. Summa summarum- trys eilėraščiai ir keletas piešinukų. Negausiai bet ir tai duona. Tiesa, dar dainos melodiją įrašiau, gal kada pasiseks ką išpešt. Tariamės čia su buvusiais Jaunimo arkos žmogeliais susitikt vasarą. Įdomu turėtų būti.

Pirties čempionatas

Taigi tiek lauktas pirties čempionatas pagaliau įvyko. Suvažiavo gana nemažai žmonių-11. Su manimir visi 12. Susiskirstę į tris komandas sužaidėm gana įdomias kovas. Mano komanda, kuriaj pats ir buvau kapitonas pirmą kovą pralaimėjo, nors ir pirmavo iš pradžių. Antroje kovoje nugalėjom gana neblogai pasirodžiusią komandą, taigi nugalėjo draugystė. Kaip turbūt įprasta visi svečiai tradiciškai nuvežami į Čepkelius. Kitą dieną likę gyvi išvažiavo apžiūrėti kitų apylinkių įžymybių. Nuotrukų turėtų būti gana nemažai. Vien ko verti vaivorykštės vidurdienį nuotraukos darytos net trimis aparatais. Man atrodo kad čempionatas pavyko. Gali būti kad jis ne paskutinis Marcinkonyse.

Žiema

Norėjau pasidalinti. Kokie ilgi ir gūdūs vakarai kaime, kai nėra su kuo pabendraut ir pasiplepėt. Tiesiog pasėdėt prie arbatos puodelio. Niekas neatstos normalaus žmogiško bendravimo. Nei kompiuteris nei telefonas nei blogas , kuriam išlieji savo virkavimus. Kaip sakė vienas mano draugų baigiu apkerpėti. Greit prasidės naujasis Protmušio sezonas, gal atsigausiu bent truputį. Viltis durnių motina, ji savo vaikų neapleidžia.

Laimė

Ar jums yra buvę akimirkų, kai siela pašoka iš laimės ir taip ir lieka pakibusi kritimo laukime, tame saldžiame pojūtyje, kai lauki sklendimo virš kasdienybės vargų ir rūpesčių? Man šiandien taip buvo.

Nauja patirtis

Taigi, teko pirmą kartą gyvenime būti Kalėdų seneliu. Kaip pranešė po renginio snieguolės visai vykusiai. Kaip tikras. Sėdėjau klausiausi eilėraščių, vedžiojau ratelius ir dalinau dovanas. Ko daugiau iš Kalėdų senio reika? Plačios šypsenos ir gero ūpo. Gal kada nors ir nuotraukas duos.

Gyvenimas gerėja

Jau kuris laikas pastebiu kad gyvenimas eina geryn. Prieš porą dienų mama nupirko man stalą kompiuteriui. Įdėjau ir jo nuotrauką :) Praeitą šeštadienį su kunigu Algiu važiavom į Vilnių, tenai jis turėjo mišias Aušros vartuose. Man teko skaityti skaitinius ir psalmę pagiedoti. Prieš tai nulėkiau pas seserį Irutę, nunešiau krikštasūniui Ryčiui seniai žadėtą dovaną gimtadieniui. Po kelionės į Vilnių išsišnekėjom su kunigu kad ir į Kauno išgydymo mišias važinėja , gal kada ir mane paims. Viskas į gerą mylintiems Dievą. :)

kompas

Taigi sužinojau nekokių faktų apie sėdėjimą prie kompiuterio. Pasirodo ilgas sėdėjimas prie kompiuterio didina smegenų aktyvumą priekinėje smegenų dalyje ir tenai pradeda kauptis dopaminas, kuris sukelia panašią į šizofreniją būseną. Tiksliau padidėjęs dopamino kiekis yra šizofrenijos sukėlėjas. Aš ir galvoju: kas čia darosi su manim? Reikės keisti savo dienotvarkę. Ir daugiau fizinio krūvio taip pat nepakenktų. Nelystų visokios kvailos mintys į galvą.