Ikea reklama

 Pasidalinu Ikea kalėdine reklama kur galit pamatyti pažįstamų veidų.

Aš negaliu

 Aš negaliu pakelt vienatvės šios

kuri nakty kasdien užgriūna

lyg spindulį šviesos vaiskios

ragauju, Jėzau, Tavo kraują, kūną

Aš negaliu pakelt savų kalčių:

jos man užstoja Tavo skaisčią šviesą

ir negaliu ištrint minčių

kurios iškraipo Tavo Tiesą

Padėk man Viešpatie, padėk

pakilt iš šito velnio liūno

juk Tau vienam, tiktai vienam

visa garbė iš ties tebūna.

Angėle mano

Angėle mano, širdies atgaiva

mintys sugrįžta, apsisuko galva!

Šypsenos Tavo negaliu aš pamiršt

akių gilumoj nekantrauju nugrimzt.

Sielos artumas vėl šaukia mane

dienos prabėga lyg kokiam sapne.

Trokštu matyti Tave aš kasdien,

lai neįrašo tai Dievas kaltėn.

Angėle mano, meile mana,

Dievui pajungta meilė Tava.

Lai neišskirs Jis mus niekados

Jam gyriaus himnus mūsų lūpos kartos.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko

Vienas

Vienas... Nuolat vienas...

Tarp žmonių arba miške

Nepaliauju jaustis - vienas

Siela verkia nejučia

Rodos kartais palengvėja

Tarp draugų linksmam būry.

Šurmulys staiga nutyla

Lieku vienas.

                   Dabar.

                             Čia.

Kai nurimsta visos aistros

Lieku vienas su savim.

Ir ištirpsta šitas jausmas:

Aš ne vienas- su Tavim.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko. 

Sielos grožis

Žmogaus sielos grožis,

kaip jį nusakyt?

Gali šimtus tomų poemų rašyt.

Nebus verti žodžiai

to jausmo gilaus, 

kuris sielos stygas

netyčia užgaus.

Ar tyčia, ar šiaip sau 

negali žmogus

suvokti slaptybių

beribio dangaus.

Kai siela pabus

Pabus iš letargo

iš stingulio savo

Kuris amžinybėje 

vargšą pagavo

Suskambusios stygos 

melodijos takto

pabrėžia grožybę

įvykusio fakto:

kai siela pabunda 

ir tampa tikra

Nelieka dykynės 

paliestos sausra

Sužydi vėl sodai

ir skraido drugeliai

gali apie žemę

apeiti tu keliais.

Kad tik apsakytum

tu sielos gelmes

kurios tave

laimėn tikrojon nuves.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko

Laimės medis

Svarsčiau, galvojau

kuo tave nustebint?

Ir supratau: 

Nėra svarbiau

Auginti tokį

laimės medį

kurio aš niekur nemačiau.

Jo karčios šaknys

Saldūs vaisiai

Ir ta akimrka kuomet

gali apsikabint, sušildyt

ir susitikti kitąmet.

(Ligos trapumas spaudžia galvą

Bijau prarast tave visai

Todėl ir akys po verkimo

nebeatrodo taip sausai.)

Eglei

Eglut, pamačius žvėrį, 

neišsigąsk, prieik arčiau

Galbūt žvėries nėra, 

galbūt tai aš

Akis pakėlęs

per skausmą pragarą mačiau.

Pasitaisysiu, būsiu geras

ir pasistengsiu visados

savo žvėries iš sielos narvo

nebeišleisti niekados.