Vienas prieš visus

Taigi vis dėl to nusifilmavau aš toje laidoje. Dabar pasekmės po truputį ryškėja- pasirodė mano nuotrauka Lietuvos ryte ir reklaminis filmukas LNK televizijoje su mano fizionomija. Sulaukiau keleto sms iš pažįstamų. Dar ne visai norėtas sms iš tokio Lauryno. Pasakysiu aš jums viena- nemėgstu "žurnaliūgų" kurie tik ir laukia išpešti sau naudos iš kiekvienos situacijos. Bet tai ne tik "žurnaliūgų" bėda. Kaip sakė didysis Levas Tolstojus: Mir delitsia na liudej i svoločej. Visokių būna, nors nežinau kam svoločių reikia. Gal kad nepamirštume kad dar ne danguje gyvename. O dėl laidos tai kaip sakė švogeris atrodžiau labai gerai, nė lašelio susijaudinimo. Ramus kaip belgas :) Tam aš ir Rimutis kad ramus.

pagaliau...

Taigis tataigis. Prisėdau pagaliau. Neaišku ar ilgas rašinėlis bus, nes reik dar mamai padėt skalbtis. Tai kokios naujienos nuo paskutinio įrašo? Buvo atvažiavę mano kūmai. Tiksliau krikšto dukrą jos mama atvežė su dar dviem seserim. Neapsakomas jausmas kai mažas žmogeliukas su pasitikėjimu prisiglaudžia prie krūtinės.
Dar buvo ir sesers bei švogerio jubiliejų šventimas. Tiksliau ne jubiliejų bet 40 mečių.
Dar laukia kursioko ir kitos krikšto dukros vestuvės, kur buvau pakviestas būti liudininku. Po to eina kelionė į Šventąją prie jūros na ir jei viskas gerai, tai dar filmavimasis laidoje "Vienas prieš visus". Turiningas laikas? Bet prieš tai beveik nieko neveikiau kelis mėnesius. Na gal perdedu šiek tiek.

Vėl namie

Na štai po dviejų mėnesių pertraukos vėl atsisėdau brūkštelti keleto žodžių. Buvau ligoninej jei kas nežino. Summa summarum- trys eilėraščiai ir keletas piešinukų. Negausiai bet ir tai duona. Tiesa, dar dainos melodiją įrašiau, gal kada pasiseks ką išpešt. Tariamės čia su buvusiais Jaunimo arkos žmogeliais susitikt vasarą. Įdomu turėtų būti.

Pirties čempionatas

Taigi tiek lauktas pirties čempionatas pagaliau įvyko. Suvažiavo gana nemažai žmonių-11. Su manimir visi 12. Susiskirstę į tris komandas sužaidėm gana įdomias kovas. Mano komanda, kuriaj pats ir buvau kapitonas pirmą kovą pralaimėjo, nors ir pirmavo iš pradžių. Antroje kovoje nugalėjom gana neblogai pasirodžiusią komandą, taigi nugalėjo draugystė. Kaip turbūt įprasta visi svečiai tradiciškai nuvežami į Čepkelius. Kitą dieną likę gyvi išvažiavo apžiūrėti kitų apylinkių įžymybių. Nuotrukų turėtų būti gana nemažai. Vien ko verti vaivorykštės vidurdienį nuotraukos darytos net trimis aparatais. Man atrodo kad čempionatas pavyko. Gali būti kad jis ne paskutinis Marcinkonyse.

Žiema

Norėjau pasidalinti. Kokie ilgi ir gūdūs vakarai kaime, kai nėra su kuo pabendraut ir pasiplepėt. Tiesiog pasėdėt prie arbatos puodelio. Niekas neatstos normalaus žmogiško bendravimo. Nei kompiuteris nei telefonas nei blogas , kuriam išlieji savo virkavimus. Kaip sakė vienas mano draugų baigiu apkerpėti. Greit prasidės naujasis Protmušio sezonas, gal atsigausiu bent truputį. Viltis durnių motina, ji savo vaikų neapleidžia.

Laimė

Ar jums yra buvę akimirkų, kai siela pašoka iš laimės ir taip ir lieka pakibusi kritimo laukime, tame saldžiame pojūtyje, kai lauki sklendimo virš kasdienybės vargų ir rūpesčių? Man šiandien taip buvo.