Vienas

Vienas... Nuolat vienas...

Tarp žmonių arba miške

Nepaliauju jaustis - vienas

Siela verkia nejučia

Rodos kartais palengvėja

Tarp draugų linksmam būry.

Šurmulys staiga nutyla

Lieku vienas.

                   Dabar.

                             Čia.

Kai nurimsta visos aistros

Lieku vienas su savim.

Ir ištirpsta šitas jausmas:

Aš ne vienas- su Tavim.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko. 

Sielos grožis

Žmogaus sielos grožis,

kaip jį nusakyt?

Gali šimtus tomų poemų rašyt.

Nebus verti žodžiai

to jausmo gilaus, 

kuris sielos stygas

netyčia užgaus.

Ar tyčia, ar šiaip sau 

negali žmogus

suvokti slaptybių

beribio dangaus.

Kai siela pabus

Pabus iš letargo

iš stingulio savo

Kuris amžinybėje 

vargšą pagavo

Suskambusios stygos 

melodijos takto

pabrėžia grožybę

įvykusio fakto:

kai siela pabunda 

ir tampa tikra

Nelieka dykynės 

paliestos sausra

Sužydi vėl sodai

ir skraido drugeliai

gali apie žemę

apeiti tu keliais.

Kad tik apsakytum

tu sielos gelmes

kurios tave

laimėn tikrojon nuves.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko

Laimės medis

Svarsčiau, galvojau

kuo tave nustebint?

Ir supratau: 

Nėra svarbiau

Auginti tokį

laimės medį

kurio aš niekur nemačiau.

Jo karčios šaknys

Saldūs vaisiai

Ir ta akimrka kuomet

gali apsikabint, sušildyt

ir susitikti kitąmet.

(Ligos trapumas spaudžia galvą

Bijau prarast tave visai

Todėl ir akys po verkimo

nebeatrodo taip sausai.)

Eglei

Eglut, pamačius žvėrį, 

neišsigąsk, prieik arčiau

Galbūt žvėries nėra, 

galbūt tai aš

Akis pakėlęs

per skausmą pragarą mačiau.

Pasitaisysiu, būsiu geras

ir pasistengsiu visados

savo žvėries iš sielos narvo

nebeišleisti niekados.

Milda

Milda- meilės deivė,
supraski, vaike pagaliau,
kad tėtis myli taip kaip moka,
pamiršk skriaudas ir ženk toliau.
Prieš tave plyti horizontai
svaigių dienų, saldžių naktų,
tad būklaiminga, meilės vaike
ir apkabinki kuo stipriau.

Elei III

Prajuokint Jus- tai džiaugsmas man

Juk Jūsų nuotaika- svarbiausia.

Kai liūdit Jūs, tai liūdna man

Kai juokiatės, širdis man džiaugias.

Atleiskit, jeigu kvailas aš

ir nesuprantu Jūsų žvilgsnio.

Pabūkit dar giedra, šviesi, 

ir mano norai išsipildys.

Elei II

Ar rožės gali be spyglių?
Juk trapios gėlės turi gintis
Taip ir merginoms daug svajų
Praeina laukiant savo princo.
Kur princas šis, kada atjos?
Kada gi staigiai pasirodys?
Ir nesulaukia vargšės jos,
tik šunes ant kiekvieno bomžo lodys

Elei

Elzbieta, Ele, Eleanora,

kaip Jus vadinti, nežinau

Ir prie geriausių savo norų

Įžeisti aš vis tiek bijau.

Trapumas sielos pasislėpęs

Po kauke rūškano žmogaus.

Ką slepia Jūsų skvarbus protas,

užmuškit mane, nežinau.

Savo eilių skurdžiaisiais rimais

Bandau išreikšt savas mintis.

Kas aš? Ekrano mimas, 

o jūs- žvaigždelė iš Dangaus.

Rasandrai

Miela Rasandra, sielos grožis

Nustelbia įžvalgas gilias.

Kaip įstabu iš pusės žodžio

Matyt žmogaus slaptas gelmes.

Tobulo kūno neieškokit, 

Juk jis praeina lyg migla

Tik pats Aukščiausias mato viską

Tik Jis paguodžia su malda.

Tad būkit nuolat, kokia esat:

Su savo šypsena žavia

Išgydyt paciento širdį

Jums duota Dievo dovana.

Raselei

Širdies paukštelis skrieja tolin

Tarsi ant angelo sparnų

Kur susitiksim, sese, broli?

Juk nepaliksite vienų?

Ar aš gi vienas? Miriadai 

Dangaus gyventojų užtars,

Pasikalbės tarsi bičiuliai,

Kaip man gyventi jie patars.

Ar turim laisvę rinktis meilę

Kuri be galo, be ribų?

Manoj buveinėj daugel vietos

O kas norės paleis stribų

Stribai juk žmonės, suklaidinti

Pikti ir alkani, todėl

Kad alkoholis ir pavydas

Uždengia sielos akį vėl.

Rasele, angėle mieliausias

Nebijo angelai žmonių

Ką gali žmonės padaryti?

Piktai užplakti liežuviu?

Liežuvis, organas be kaulų

Pašaukė žvirbliu, grįš drambliu

Tik saugok savo jautrią širdį,

Juk tik dėl jos aš gyvenu

Sesutei

Vakaras, rytas

Naktelė praėjus

Kaip nuvargusi

lauko gėlė

Jūs aukojate

Savąjį laiką

Lyg išrovusi

Širdį pelė

Ar pelė jūs? Ne-

Tiktai žmogus

Ir negalit be savo jausmų

Pasiimti tą Viešpaties rykštę

Ir suduoti ja kad būtų skaudu.

Ignei

Tylus, ramus balsas, skarelė

Išplaukusi tarsi puta

Ignutė, lyg jauna panelė

Iš kart pasidaro pikta

Kai mano griausmingasis juokas

Užpildo salono erdves

Nelyginus garsinis šokas

Pripildo koncertų sales.

Sakramentalijos

Brolis Pijus, 

Gabrielius,

Rita, Eglė,

Kristina,

Inga, Mykolas

Rimutis

Viskas tobulai faina

Kumpanija

Chebra, šobla

Viskas sekasi tuomet

Kai meldiesi tu rožančių,

vežant mus autobusu

Į ROMĄ

Dangaus karalystė

Alfa, omega, būvis, stovis

Akis trikampyje baisi

Ar Dievas yra tas kas yra

Ar AŠ ESU praeis arti?

Sutramdo audrą, puola blogį

Patraukia minią prie savęs

Puikus sumanymas Kūrėjo:

Vaikai-Dangaus gyventojai

Susirinkimas

Laiko limitas
Spaudžia galvą
Malonė liejasi laisvai
Kam esam šičia susirinkę
Bandau suvokti aš prastai
Vadovas mūsų
Tvirto būdo,
Jis dėsto ateities planus
Ar tavo stilius bus planingas
Ar Dievas bus mums palankus?