2020 m. kovo 28 d., šeštadienis

Vienas


Vienas... Nuolat vienas...
Tarp žmonių arba miške
Nepaliauju jaustis - vienas
Siela verkia nejučia

Rodos kartais palengvėja
Tarp draugų linksmam būry.
Šurmulys staiga nutyla
Lieku vienas.
                   Dabar.
                             Čia.

Kai nurimsta visos aistros
Lieku vienas su savim.
Ir ištirpsta šitas jausmas:
Aš ne vienas- su Tavim.
Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko. 

Sielos grožis


Žmogaus sielos grožis,
kaip jį nusakyt?
Gali šimtus tomų poemų rašyt.
Nebus verti žodžiai
to jausmo gilaus, 
kuris sielos stygas
netyčia užgaus.
Ar tyčia, ar šiaip sau 
negali žmogus
suvokti slaptybių
Kai siela pabus
Pabus iš letargo
iš stingulio savo
Kuris amžinybėje 
vargšą pagavo
Suskambusios stygos 
melodijos takto
pabrėžia grožybę
įvykusio fakto:
kai siela pabunda 
ir tampa tikra
Nelieka dykynės 
paliestos sausra
Sužydi vėl sodai
ir skraido drugeliai
gali apie žemę
apeiti tu keliais.
Kad tik apsakytum
tu sielos gelmes
kurios tave
laimėn tikrojon nuves.





Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko


Laimės medis


Svarsčiau, galvojau
kuo tave nustebint?
Ir supratau: 
Nėra svarbiau
Auginti tokį
laimės medį
kurio aš niekur nemačiau.
Jo karčios šaknys
Saldūs vaisiai
Ir ta akimrka kuomet
gali apsikabint, sušildyt
ir susitikti kitąmet.
(Ligos trapumas spaudžia galvą
Bijau prarast tave visai
Todėl ir akys po verkimo
nebeatrodo taip sausai.)

2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

Eglei


Eglut, pamačius žvėrį, 
neišsigąsk, prieik arčiau
Galbūt žvėries nėra, 
galbūt tai aš
Akis pakėlęs
per skausmą pragarą mačiau.
Pasitaisysiu, būsiu geras
ir pasistengsiu visados
savo žvėries iš sielos narvo
nebeišleisti niekados.

Milda

Milda- meilės deivė,
supraski, vaike pagaliau,
kad tėtis myli taip kaip moka,
pamiršk skriaudas ir ženk toliau.
Prieš tave plyti horizontai
svaigių dienų, saldžių naktų,
tad būklaiminga, meilės vaike
ir apkabinki kuo stipriau.

Elei III


Prajuokint Jus- tai džiaugsmas man
Juk Jūsų nuotaika- svarbiausia.
Kai liūdit Jūs, tai liūdna man
Kai juokiatės, širdis man džiaugias.
Atleiskit, jeigu kvailas aš
ir nesuprantu Jūsų žvilgsnio.
Pabūkit dar giedra, šviesi, 
ir mano norai išsipildys.

Elei II

Ar rožės gali be spyglių?
Juk trapios gėlės turi gintis
Taip ir merginoms daug svajų
Praeina laukiant savo princo.
Kur princas šis, kada atjos?
Kada gi staigiai pasirodys?
Ir nesulaukia vargšės jos,
tik šunes ant kiekvieno bomžo lodys

Elei


Elzbieta, Ele, Eleanora,
kaip Jus vadinti, nežinau
Ir prie geriausių savo norų
Įžeisti aš vis tiek bijau.
Trapumas sielos pasislėpęs
Po kauke rūškano žmogaus.
Ką slepia Jūsų skvarbus protas,
užmuškit mane, nežinau.
Savo eilių skurdžiaisiais rimais
Bandau išreikšt savas mintis.
Kas aš? Ekrano mimas, 
o jūs- žvaigždelė iš Dangaus.

Rasandrai


Miela Rasandra, sielos grožis
Nustelbia įžvalgas gilias.
Kaip įstabu iš pusės žodžio
Matyt žmogaus slaptas gelmes.
Tobulo kūno neieškokit, 
Juk jis praeina lyg migla
Tik pats Aukščiausias mato viską
Tik Jis paguodžia su malda.
Tad būkit nuolat, kokia esat:
Su savo šypsena žavia
Išgydyt paciento širdį
Jums duota Dievo dovana.

Raselei


Širdies paukštelis skrieja tolin
Tarsi ant angelo sparnų
Kur susitiksim, sese, broli?
Juk nepaliklsite vienų?
Ar aš gi vienas? Miriadai 
Dangaus gyventojų užtars,
Pasikalbės tarsi bičiuliai,
Kaip man gyventi jie patars.
Ar turim laisvę rinktis meilę
Kuri be galo, be ribų?
Manoj buveinėj daugel vietos
O kas norės paleis stribų
Stribai juk žmonės, suklaidinti
Pikti ir alkani, todėl
Kad alkoholis ir pavydas
Uždengia sielos akį vėl.
Rasele, angėle mieliausias
Nebijo angelai žmonių
Ką gali žmonės padaryti?
Piktai užplakti liežuviu?
Liežuvis, organas be kaulų
Pašaukė žvirbliu, grįš drambliu
Tik saugok savo jautrią širdį,
Juk tik dėl jos aš gyvenu

Sesutei


Vakaras, rytas
Naktelė praėjus
Kaip nuvargusi
lauko gėlė
Jūs aukojate
Savąjį laiką
Lyg išrovusi
Širdį pelė
Ar pelė jūs? Ne-
Tiktai žmogus
Ir negalit be savo jausmų
Pasiimti tą Viešpaties rykštę
Ir suduoti ja kad būtų skaudu.

Ignei


Tylus, ramus balsas, skarelė
Išplaukusi tarsi puta
Ignutė, lyg jauna panelė
Iš kart pasidaro pikta
Kai mano griausmingasis juokas
Užpildo salono erdves
Nelyginus garsinis šokas
Pripildo koncertų sales.

Sakramentalijos


Brolis Pijus, 
Gabrielius,
Rita, Eglė,
Kristina,
Inga, Mykolas
Rimutis
Viskas tobulai faina
Kumpanija
Chebra, šobla
Viskas sekasi tuomet
Kai meldiesi tu rožančių,
vežant mus autobusu
Į ROMĄ

Dangaus karalystė


Alfa, omega, būvis, stovis
Akis trikampyje baisi
Ar Dievas yra tas kas yra
Ar AŠ ESU praeis arti?
Sutramdo audrą, puola blogį
Patraukia minią prie savęs
Puikus sumanymas Kūrėjo:
Vaikai-Dangaus gyventojai

Susirinkimas

Laiko limitas
Spaudžia galvą
Malonė liejasi laisvai
Kam esam šičia susirinkę
Bandau suvokti aš prastai
Vadovas mūsų
Tvirto būdo,
Jis dėsto ateities planus
Ar tavo stilius bus planingas
Ar Dievas bus mums palankus?