Sapnas

Sapnavau sapną. Tik-tok. Tik-tak. Muzika gimsta iš atskirų laikrodžio dūžių. Kavos aromatas sklinda iš ranka sugrūstų pupelių. O gal tai ne kava? Gal tai susukti į tūtelę arbatos lapeliai? Tik-tok. Širdies ritmas jaučia gyvenimo skonį. Tik-tak. Tyloje gimsta nuostabi melodija.
Miestas. Žiema. Tokia žiema, kai dar gali gyventi papūgos. Neužšąlti visiškai, bet ir ne prabangiai gyventi, kai gali prasimaitinti iš aplinkos. Senas mechanizmas, kuris neaišku kaip veikia ir papūga, aptarnaujanti jį. Su snapu pasuka svirtelę šešis kartus į priekį, penkis kartus atgal, keturis kartus į priekį, tris kartus atgal, du kartus į priekį, kartą atgal. Pirmyn-atgal-pirmyn-atgal. Tik-tok-tik-tak. Mechanizmas pradeda suktis kažkur viduje ir pradeda mušti varpai. Din-don. Liejasi nuostabi muzika.Viskas nušvinta ir sename, apleistame pastate pradeda žaisti šviesos.
Supratimas, kad akimirkoje susitelkęs visas gyvenimo grožis kaip žaibas persmelkia tave. Kavos aromatas, tyliai tiksintis laikrodis, nuostabi melodija, gimstanti iš tylos, viskas tai yra tavyje, tik reikia sulaukti tos akimirkos, kada viskas sustoja ir tu gali pasinerti į šios dienos kerintį grožį. Juk nėra nuostabiau kaip gyventi šia akimirka ir džiaugtis gyvenimu, kuris yra neįkainojama Dievo dovana.

Atsinaujinau

Prieš porą mėnesių užsisakiau naują rašomąjį stalą ir,(o stebukle) prieš pat Kalėdas pagaliau sulaukiau jo į savo namus. Per dvi dienas kartu su kaimynu jį surinkome ir ta dam! Štai jis savo gražume.

Malkos

Prieš kelias dienas valėm su mama upelio pakrantę nuo jaunuolyno. Parsivežiau čia neseniai iš Vilniaus grandinę savo Makitai, sakau, ką tu čia mama su pjūkliuku brūžini, duok aš per porą minučių viską išpjausiu. Na užtruko tikrai ne porą minučių, bet ir ne kelias paras. Nežinau tiksliai, bet kokius dešimt jaunų alksnių išpjoviau. Aišku, kaip nemokančiam pjauti užkirto kelis kartus medelis begriūdamas pjūklą ir paskutinius darbus žiūriu žiežirbos iš grandinės eina. Paskui išsiaiškinau, kad užlinko laikančios grandinę detalės galas ir tas žiežirbas skėlė tiesiai iš grandinės.
Dar porą dienų truko tas visas malkas suvežioti, šakas sukarpyti ir į krūvas sudėti. Gal pavasarį reiks vėl pjauti, nes žiemą bais šalta kažką dirbti lauke.

Seni pažįstami

Užvakar prisijungiau prie Odnoklassnikų, kad pasidalinčiau savo rusiška tinklaraščio versija, ir ką gi randu? Ogi prieš keturis metus man rašė mūsų kaimynė iš Intos, tada dar visai dar mažytė mergaitė Ania Onochova. Kiek buvo džiaugsmo man ir mamai. Deja, pasirodo ji ir pati senokai lankėsi po to tame portale. O šiandien bandau ieškoti dar pagal vardus ir randu jų tėtį, jei tai iš tiesų jis tai būtų bomba. Tikiuosi kad bent tėtis atrašys.

Vis apie tą patį :)

Kas tas tas pats? Deja ne mintijimai, o... aktorystė!
Vat radau nuotrauką, kuria norėčiau pasidalinti.

Kaip beje ir dar viena nuotrauka iš šių metų filmavimų

Tai suomių komedija Potatoe.

Pamintijimai

Vieną dieną kilo mintis parašyti straipsnį grindžiantį tikėjimą mokslo pagrįstais teiginiais. Nors daugelis ateistų paprieštarautų, kad mokslas apie Dievą niekur nekalba, iš tiesų mokslininkai labai nenoriai vadina reiškinius "savais vardais", bet stengiasi apvilkti Dievo apraiškas į gamtos dėsnių arba psichologinių reiškinių skraistę.
Na kad pavyzdžiui jau kadaise mokslininkai ištyrė žmogaus smegenų sritį, atsakingą už bendravimą su Dievu. Iš to išteka, kad KIEKVIENAS žmogus turi tą sritį, nebent jis yra patologiškai sergantis ir tos srities neturi. Vadinasi, KIEKVIENAS žmogus yra pašauktas bendrauti su Dievu, nebent jis atmeta tą bendravimą ir bando gyventi savo nuožiūra. Taigi, Dievas yra kiekvieno žmogaus smegenyse o visas dvasinis gyvenimas ir yra DVASIA, nematomas, smegenų sukurtas pasaulis, kuris ir valdo žmogaus gyvenimą. Išeina, kad žmogus pats susikūrė sau Dievą ir gyvena kaip jo smegenys jam rodo? Yra toks terminas kaip visuotinis protas. Aš jį ir suprantu kaip Dievo apraišką. Visuotinis protas, arba Visatos protas ir nustato visas taisykles, pagal kurias žmogus turi gyventi. Ir jeigu Visuotinis protas sako, kad elgiesi netinkamai ir mirsi, vadinasi taip ir yra, nes tai yra viso pasaulio išmintis ir taisyklė. Tam kartui tiek, vėliau įdėsiu nuorodą į mokslinius straipsnius, kuriais remiuosi ir toliau plėsiu šį savo mintijimą.

Poezija: Краткое

Крупица разума- любовь

Когда она к тебе вернётся 

Стихом бодрящим обернётся

 и в рифму стройную падёт.

Svečiai

Per Kaziuką pas mus svečiavosi "kvartetas" iš Lenkijos Tčevo miesto: Ryszardas su žmona ir jų pažįstamos draugės. Šeštadienį aplankėme Kaziuko mugę, Rasos kapines ir Pilsudskio motinos ir maršalo širdies kapą, Užupį, Aušros vartus, Valdovų rūmus, Katedrą. Deja, Katedroje nepavyko aplankyti šventojo Kazimiero relikvijų, nes matyt dėl didelio lankytojų antplūdžio priėjimas prie koplyčios buvo uždarytas. Po Vilniaus grožybių nuvykome į Trakus, kur apžiūrėjome Trakų pilį. Po to pasukome link namučių. Ryszardas su pačia jau buvo prieš aštuonis metus mus aplankęs taip pat per Kaziuką, šį kartą matyt norėjo aprodyti Vilnių prietelkom. Sekmadienį anksti ryte visa kompanija atsibučiavusi su manimi ir mama pasuko link namų Lenkijoje.

Roma

Apie kelionę į Romą.
Ilgai ruošėmės šiam žygiui. Nors gal šiek tiek atsitiktinai, bet gyvenime atsitiktinumų nebūna, kaip sakytų klasikas. Taigi, planavom su Rasa kelionę į Krokuvą, bet Alma pasiūlė kitą, mano manymu grandiozinį variantą- kelionę į Romą, apsistojant jos sūnaus "apartamentuose", kurie būtent tuo metu būtų laisvi. Pradėjome paieškas nuo bilietų į Romą. Autobusu trenktis nesinorėjo ir šiaip bilietams buvau paskyręs ne daugiau  100 eurų.  Gavosi šiek tiek daugiau, bet tai ne bėda- sezono metu kainos šoktelna kartais. Per skyscanerį susiradom patogiausius ir pigiausius bilietus. Bet prisijungė dar du žmogai: Regina ir Mindaugas. Ir šita  "nevielka ale bardzo pšijemna" kumpanija birželio viduryje su nedideliais nuotykiais (o kaip gi be jų) laimingai pasiekė kelionės tikslą- saulėtą Italijos sostinę Romą. Turiu pasakyti, kad tai buvo mano pirmas suaugusiojo skrydis lėktuvu. Anksčiau esu skridęs tik mažas būdamas iš arba į Intą. Nusileidome vakare berods Fjumičino oro uoste ir shuttle busu atvažiavom į Romos centrą, iš kur su metro keliavom iki išsvajotos poilsio vietos: trijų kambarių apartamentų. Trečias kambarys veikiau svetainė su virtuve, kuriame apsigyveno vyrukai, o merginos pasiskirstė kituose dviejuose. Nepaisant visų mano kaprizų, viešnagė gavosi visai maloni ir kupina įspūdžių. Aplankytos apaštalų Petro ir Povilo bazilikos, Koliziejus ir daugybė kitų įdomių vietų. Paskutiniąją dieną mes su Rasa atsiskyrėm nuo grupės ir skridom į Varšuvą, iš kurios autobusu pasiekėme Vilnių.

2018-ieji

Reikėtų kažkaip įamžinti praėjusius metus. Bent jau suminėti svarbiausius įvykius. Pradėsiu gal nuo to, kad sutikau Naujuosius su Rasa Jurbarke. Dar prieš Naujuosius buvau jau eilinį kartą Kalėdų seneliu pas neįgaliukus. Po to buvo kelionė į Romą, pas Almos vaikus. Buvo Dainų šventė su ansambliu ir su teatru. Buvo kelionė į Baltarusiją pas Andrėjų. Buvo vienuolikos dienų maratonas norvegų seriale Beforeigners. Ir galų gale viską vainikavo Naujieji metai Palangoje ir Klaipėdoje. Žinoma, prieš tai atšventus Rasos jubiliejų. Tokia štai trumputė santrauka.
P.S. Pamiršau paminėti giminės susirinkimą ir vyskupo vizitą Marcinkonyse.