2019 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Malkos

Prieš kelias dienas valėm su mama upelio pakrantę nuo jaunuolyno. Parsivežiau čia neseniai iš Vilniaus grandinę savo Makitai, sakau, ką tu čia mama su pjūkliuku brūžini, duok aš per porą minučių viską išpjausiu. Na užtruko tikrai ne porą minučių, bet ir ne kelias paras. Nežinau tiksliai, bet kokius dešimt jaunų alksnių išpjoviau. Aišku, kaip nemokančiam pjauti užkirto kelis kartus medelis begriūdamas pjūklą ir paskutinius darbus žiūriu žiežirbos iš grandinės eina. Paskui išsiaiškinau, kad užlinko laikančios grandinę detalės galas ir tas žiežirbas skėlė tiesiai iš grandinės.
Dar porą dienų truko tas visas malkas suvežioti, šakas sukarpyti ir į krūvas sudėti. Gal pavasarį reiks vėl pjauti, nes žiemą bais šalta kažką dirbti lauke.

2019 m. lapkričio 16 d., šeštadienis

Seni pažįstami

Užvakar prisijungiau prie Odnoklassnikų, kad pasidalinčiau savo rusiška tinklaraščio versija, ir ką gi randu? Ogi prieš keturis metus man rašė mūsų kaimynė iš Intos, tada dar visai dar mažytė mergaitė Ania Onochova. Kiek buvo džiaugsmo man ir mamai. Deja, pasirodo ji ir pati senokai lankėsi po to tame portale. O šiandien bandau ieškoti dar pagal vardus ir randu jų tėtį, jei tai iš tiesų jis tai būtų bomba. Tikiuosi kad bent tėtis atrašys.

2019 m. spalio 20 d., sekmadienis

Vis apie tą patį :)

Kas tas tas pats? Deja ne mintijimai, o... aktorystė!
Vat radau nuotrauką, kuria norėčiau pasidalinti.

Kaip beje ir dar viena nuotrauka iš šių metų filmavimų
Tai suomių komedija Potatoe.

Pamintijimai

Vieną dieną kilo mintis parašyti straipsnį grindžiantį tikėjimą mokslo pagrįstais teiginiais. Nors daugelis ateistų paprieštarautų, kad mokslas apie Dievą niekur nekalba, iš tiesų mokslininkai labai nenoriai vadina reiškinius "savais vardais", bet stengiasi apvilkti Dievo apraiškas į gamtos dėsnių arba psichologinių reiškinių skraistę.
Na kad pavyzdžiui jau kadaise mokslininkai ištyrė žmogaus smegenų sritį, atsakingą už bendravimą su Dievu. Iš to išteka, kad KIEKVIENAS žmogus turi tą sritį, nebent jis yra patologiškai sergantis ir tos srities neturi. Vadinasi, KIEKVIENAS žmogus yra pašauktas bendrauti su Dievu, nebent jis atmeta tą bendravimą ir bando gyventi savo nuožiūra. Taigi, Dievas yra kiekvieno žmogaus smegenyse o visas dvasinis gyvenimas ir yra DVASIA, nematomas, smegenų sukurtas pasaulis, kuris ir valdo žmogaus gyvenimą. Išeina, kad žmogus pats susikūrė sau Dievą ir gyvena kaip jo smegenys jam rodo? Yra toks terminas kaip visuotinis protas. Aš jį ir suprantu kaip Dievo apraišką. Visuotinis protas, arba Visatos protas ir nustato visas taisykles, pagal kurias žmogus turi gyventi. Ir jeigu Visuotinis protas sako, kad elgiesi netinkamai ir mirsi, vadinasi taip ir yra, nes tai yra viso pasaulio išmintis ir taisyklė. Tam kartui tiek, vėliau įdėsiu nuorodą į mokslinius straipsnius, kuriais remiuosi ir toliau plėsiu šį savo mintijimą.

2019 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Poezija: Краткое

Крупица разума- любовь
Когда она к тебе вернётся 

Стихом бодрящим обернётся
 и в рифму стройную падёт.

2019 m. kovo 6 d., trečiadienis

Svečiai

Per Kaziuką pas mus svečiavosi "kvartetas" iš Lenkijos Tčevo miesto: Ryszardas su žmona ir jų pažįstamos draugės. Šeštadienį aplankėme Kaziuko mugę, Rasos kapines ir Pilsudskio motinos ir maršalo širdies kapą, Užupį, Aušros vartus, Valdovų rūmus, Katedrą. Deja, Katedroje nepavyko aplankyti šventojo Kazimiero relikvijų, nes matyt dėl didelio lankytojų antplūdžio priėjimas prie koplyčios buvo uždarytas. Po Vilniaus grožybių nuvykome į Trakus, kur apžiūrėjome Trakų pilį. Po to pasukome link namučių. Ryszardas su pačia jau buvo prieš aštuonis metus mus aplankęs taip pat per Kaziuką, šį kartą matyt norėjo aprodyti Vilnių prietelkom. Sekmadienį anksti ryte visa kompanija atsibučiavusi su manimi ir mama pasuko link namų Lenkijoje.

2019 m. vasario 8 d., penktadienis

Roma

Apie kelionę į Romą.
Ilgai ruošėmės šiam žygiui. Nors gal šiek tiek atsitiktinai, bet gyvenime atsitiktinumų nebūna, kaip sakytų klasikas. Taigi, planavom su Rasa kelionę į Krokuvą, bet Alma pasiūlė kitą, mano manymu grandiozinį variantą- kelionę į Romą, apsistojant jos sūnaus "apartamentuose", kurie būtent tuo metu būtų laisvi. Pradėjome paieškas nuo bilietų į Romą. Autobusu trenktis nesinorėjo ir šiaip bilietams buvau paskyręs ne daugiau  100 eurų.  Gavosi šiek tiek daugiau, bet tai ne bėda- sezono metu kainos šoktelna kartais. Per skyscanerį susiradom patogiausius ir pigiausius bilietus. Bet prisijungė dar du žmogai: Regina ir Mindaugas. Ir šita  "nevielka ale bardzo pšijemna" kumpanija birželio viduryje su nedideliais nuotykiais (o kaip gi be jų) laimingai pasiekė kelionės tikslą- saulėtą Italijos sostinę Romą. Turiu pasakyti, kad tai buvo mano pirmas suaugusiojo skrydis lėktuvu. Anksčiau esu skridęs tik mažas būdamas iš arba į Intą. Nusileidome vakare berods Fjumičino oro uoste ir shuttle busu atvažiavom į Romos centrą, iš kur su metro keliavom iki išsvajotos poilsio vietos: trijų kambarių apartamentų. Trečias kambarys veikiau svetainė su virtuve, kuriame apsigyveno vyrukai, o merginos pasiskirstė kituose dviejuose. Nepaisant visų mano kaprizų, viešnagė gavosi visai maloni ir kupina įspūdžių. Aplankytos apaštalų Petro ir Povilo bazilikos, Koliziejus ir daugybė kitų įdomių vietų. Paskutiniąją dieną mes su Rasa atsiskyrėm nuo grupės ir skridom į Varšuvą, iš kurios autobusu pasiekėme Vilnių.