2020 m. birželio 3 d., trečiadienis

Angėle mano

Angėle mano, širdies atgaiva
mintys sugrįžta, apsisuko galva!
Šypsenos Tavo negaliu aš pamiršt
akių gilumoj nekantrauju nugrimzt.
Sielos artumas vėl šaukia mane
dienos prabėga lyg kokiam sapne.
Trokštu matyti Tave aš kasdien,
lai neįrašo tai Dievas kaltėn.
Angėle mano, meile mana,
Dievui pajungta meilė Tava.
Lai neišskirs Jis mus niekados
Jam gyriaus himnus mūsų lūpos kartos.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko

2020 m. kovo 28 d., šeštadienis

Vienas


Vienas... Nuolat vienas...
Tarp žmonių arba miške
Nepaliauju jaustis - vienas
Siela verkia nejučia

Rodos kartais palengvėja
Tarp draugų linksmam būry.
Šurmulys staiga nutyla
Lieku vienas.
                   Dabar.
                             Čia.

Kai nurimsta visos aistros
Lieku vienas su savim.
Ir ištirpsta šitas jausmas:
Aš ne vienas- su Tavim.
Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko. 

Sielos grožis


Žmogaus sielos grožis,
kaip jį nusakyt?
Gali šimtus tomų poemų rašyt.
Nebus verti žodžiai
to jausmo gilaus, 
kuris sielos stygas
netyčia užgaus.
Ar tyčia, ar šiaip sau 
negali žmogus
suvokti slaptybių
Kai siela pabus
Pabus iš letargo
iš stingulio savo
Kuris amžinybėje 
vargšą pagavo
Suskambusios stygos 
melodijos takto
pabrėžia grožybę
įvykusio fakto:
kai siela pabunda 
ir tampa tikra
Nelieka dykynės 
paliestos sausra
Sužydi vėl sodai
ir skraido drugeliai
gali apie žemę
apeiti tu keliais.
Kad tik apsakytum
tu sielos gelmes
kurios tave
laimėn tikrojon nuves.





Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko


Laimės medis


Svarsčiau, galvojau
kuo tave nustebint?
Ir supratau: 
Nėra svarbiau
Auginti tokį
laimės medį
kurio aš niekur nemačiau.
Jo karčios šaknys
Saldūs vaisiai
Ir ta akimrka kuomet
gali apsikabint, sušildyt
ir susitikti kitąmet.
(Ligos trapumas spaudžia galvą
Bijau prarast tave visai
Todėl ir akys po verkimo
nebeatrodo taip sausai.)

2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

Eglei


Eglut, pamačius žvėrį, 
neišsigąsk, prieik arčiau
Galbūt žvėries nėra, 
galbūt tai aš
Akis pakėlęs
per skausmą pragarą mačiau.
Pasitaisysiu, būsiu geras
ir pasistengsiu visados
savo žvėries iš sielos narvo
nebeišleisti niekados.

Milda

Milda- meilės deivė,
supraski, vaike pagaliau,
kad tėtis myli taip kaip moka,
pamiršk skriaudas ir ženk toliau.
Prieš tave plyti horizontai
svaigių dienų, saldžių naktų,
tad būklaiminga, meilės vaike
ir apkabinki kuo stipriau.

Elei III


Prajuokint Jus- tai džiaugsmas man
Juk Jūsų nuotaika- svarbiausia.
Kai liūdit Jūs, tai liūdna man
Kai juokiatės, širdis man džiaugias.
Atleiskit, jeigu kvailas aš
ir nesuprantu Jūsų žvilgsnio.
Pabūkit dar giedra, šviesi, 
ir mano norai išsipildys.