Malkos

Prieš kelias dienas valėm su mama upelio pakrantę nuo jaunuolyno. Parsivežiau čia neseniai iš Vilniaus grandinę savo Makitai, sakau, ką tu čia mama su pjūkliuku brūžini, duok aš per porą minučių viską išpjausiu. Na užtruko tikrai ne porą minučių, bet ir ne kelias paras. Nežinau tiksliai, bet kokius dešimt jaunų alksnių išpjoviau. Aišku, kaip nemokančiam pjauti užkirto kelis kartus medelis begriūdamas pjūklą ir paskutinius darbus žiūriu žiežirbos iš grandinės eina. Paskui išsiaiškinau, kad užlinko laikančios grandinę detalės galas ir tas žiežirbas skėlė tiesiai iš grandinės.
Dar porą dienų truko tas visas malkas suvežioti, šakas sukarpyti ir į krūvas sudėti. Gal pavasarį reiks vėl pjauti, nes žiemą bais šalta kažką dirbti lauke.

Seni pažįstami

Užvakar prisijungiau prie Odnoklassnikų, kad pasidalinčiau savo rusiška tinklaraščio versija, ir ką gi randu? Ogi prieš keturis metus man rašė mūsų kaimynė iš Intos, tada dar visai dar mažytė mergaitė Ania Onochova. Kiek buvo džiaugsmo man ir mamai. Deja, pasirodo ji ir pati senokai lankėsi po to tame portale. O šiandien bandau ieškoti dar pagal vardus ir randu jų tėtį, jei tai iš tiesų jis tai būtų bomba. Tikiuosi kad bent tėtis atrašys.