2020 m. birželio 3 d., trečiadienis

Angėle mano

Angėle mano, širdies atgaiva
mintys sugrįžta, apsisuko galva!
Šypsenos Tavo negaliu aš pamiršt
akių gilumoj nekantrauju nugrimzt.
Sielos artumas vėl šaukia mane
dienos prabėga lyg kokiam sapne.
Trokštu matyti Tave aš kasdien,
lai neįrašo tai Dievas kaltėn.
Angėle mano, meile mana,
Dievui pajungta meilė Tava.
Lai neišskirs Jis mus niekados
Jam gyriaus himnus mūsų lūpos kartos.

Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko

2020 m. kovo 28 d., šeštadienis

Vienas


Vienas... Nuolat vienas...
Tarp žmonių arba miške
Nepaliauju jaustis - vienas
Siela verkia nejučia

Rodos kartais palengvėja
Tarp draugų linksmam būry.
Šurmulys staiga nutyla
Lieku vienas.
                   Dabar.
                             Čia.

Kai nurimsta visos aistros
Lieku vienas su savim.
Ir ištirpsta šitas jausmas:
Aš ne vienas- su Tavim.
Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko. 

Sielos grožis


Žmogaus sielos grožis,
kaip jį nusakyt?
Gali šimtus tomų poemų rašyt.
Nebus verti žodžiai
to jausmo gilaus, 
kuris sielos stygas
netyčia užgaus.
Ar tyčia, ar šiaip sau 
negali žmogus
suvokti slaptybių
Kai siela pabus
Pabus iš letargo
iš stingulio savo
Kuris amžinybėje 
vargšą pagavo
Suskambusios stygos 
melodijos takto
pabrėžia grožybę
įvykusio fakto:
kai siela pabunda 
ir tampa tikra
Nelieka dykynės 
paliestos sausra
Sužydi vėl sodai
ir skraido drugeliai
gali apie žemę
apeiti tu keliais.
Kad tik apsakytum
tu sielos gelmes
kurios tave
laimėn tikrojon nuves.





Paveikslo autorė Aleksandra Korytčenko


Laimės medis


Svarsčiau, galvojau
kuo tave nustebint?
Ir supratau: 
Nėra svarbiau
Auginti tokį
laimės medį
kurio aš niekur nemačiau.
Jo karčios šaknys
Saldūs vaisiai
Ir ta akimrka kuomet
gali apsikabint, sušildyt
ir susitikti kitąmet.
(Ligos trapumas spaudžia galvą
Bijau prarast tave visai
Todėl ir akys po verkimo
nebeatrodo taip sausai.)

2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

Eglei


Eglut, pamačius žvėrį, 
neišsigąsk, prieik arčiau
Galbūt žvėries nėra, 
galbūt tai aš
Akis pakėlęs
per skausmą pragarą mačiau.
Pasitaisysiu, būsiu geras
ir pasistengsiu visados
savo žvėries iš sielos narvo
nebeišleisti niekados.

Milda

Milda- meilės deivė,
supraski, vaike pagaliau,
kad tėtis myli taip kaip moka,
pamiršk skriaudas ir ženk toliau.
Prieš tave plyti horizontai
svaigių dienų, saldžių naktų,
tad būklaiminga, meilės vaike
ir apkabinki kuo stipriau.

Elei III


Prajuokint Jus- tai džiaugsmas man
Juk Jūsų nuotaika- svarbiausia.
Kai liūdit Jūs, tai liūdna man
Kai juokiatės, širdis man džiaugias.
Atleiskit, jeigu kvailas aš
ir nesuprantu Jūsų žvilgsnio.
Pabūkit dar giedra, šviesi, 
ir mano norai išsipildys.

Elei II

Ar rožės gali be spyglių?
Juk trapios gėlės turi gintis
Taip ir merginoms daug svajų
Praeina laukiant savo princo.
Kur princas šis, kada atjos?
Kada gi staigiai pasirodys?
Ir nesulaukia vargšės jos,
tik šunes ant kiekvieno bomžo lodys

Elei


Elzbieta, Ele, Eleanora,
kaip Jus vadinti, nežinau
Ir prie geriausių savo norų
Įžeisti aš vis tiek bijau.
Trapumas sielos pasislėpęs
Po kauke rūškano žmogaus.
Ką slepia Jūsų skvarbus protas,
užmuškit mane, nežinau.
Savo eilių skurdžiaisiais rimais
Bandau išreikšt savas mintis.
Kas aš? Ekrano mimas, 
o jūs- žvaigždelė iš Dangaus.

Rasandrai


Miela Rasandra, sielos grožis
Nustelbia įžvalgas gilias.
Kaip įstabu iš pusės žodžio
Matyt žmogaus slaptas gelmes.
Tobulo kūno neieškokit, 
Juk jis praeina lyg migla
Tik pats Aukščiausias mato viską
Tik Jis paguodžia su malda.
Tad būkit nuolat, kokia esat:
Su savo šypsena žavia
Išgydyt paciento širdį
Jums duota Dievo dovana.

Raselei


Širdies paukštelis skrieja tolin
Tarsi ant angelo sparnų
Kur susitiksim, sese, broli?
Juk nepaliklsite vienų?
Ar aš gi vienas? Miriadai 
Dangaus gyventojų užtars,
Pasikalbės tarsi bičiuliai,
Kaip man gyventi jie patars.
Ar turim laisvę rinktis meilę
Kuri be galo, be ribų?
Manoj buveinėj daugel vietos
O kas norės paleis stribų
Stribai juk žmonės, suklaidinti
Pikti ir alkani, todėl
Kad alkoholis ir pavydas
Uždengia sielos akį vėl.
Rasele, angėle mieliausias
Nebijo angelai žmonių
Ką gali žmonės padaryti?
Piktai užplakti liežuviu?
Liežuvis, organas be kaulų
Pašaukė žvirbliu, grįš drambliu
Tik saugok savo jautrią širdį,
Juk tik dėl jos aš gyvenu

Sesutei


Vakaras, rytas
Naktelė praėjus
Kaip nuvargusi
lauko gėlė
Jūs aukojate
Savąjį laiką
Lyg išrovusi
Širdį pelė
Ar pelė jūs? Ne-
Tiktai žmogus
Ir negalit be savo jausmų
Pasiimti tą Viešpaties rykštę
Ir suduoti ja kad būtų skaudu.

Ignei


Tylus, ramus balsas, skarelė
Išplaukusi tarsi puta
Ignutė, lyg jauna panelė
Iš kart pasidaro pikta
Kai mano griausmingasis juokas
Užpildo salono erdves
Nelyginus garsinis šokas
Pripildo koncertų sales.

Sakramentalijos


Brolis Pijus, 
Gabrielius,
Rita, Eglė,
Kristina,
Inga, Mykolas
Rimutis
Viskas tobulai faina
Kumpanija
Chebra, šobla
Viskas sekasi tuomet
Kai meldiesi tu rožančių,
vežant mus autobusu
Į ROMĄ

Dangaus karalystė


Alfa, omega, būvis, stovis
Akis trikampyje baisi
Ar Dievas yra tas kas yra
Ar AŠ ESU praeis arti?
Sutramdo audrą, puola blogį
Patraukia minią prie savęs
Puikus sumanymas Kūrėjo:
Vaikai-Dangaus gyventojai

Susirinkimas

Laiko limitas
Spaudžia galvą
Malonė liejasi laisvai
Kam esam šičia susirinkę
Bandau suvokti aš prastai
Vadovas mūsų
Tvirto būdo,
Jis dėsto ateities planus
Ar tavo stilius bus planingas
Ar Dievas bus mums palankus?

2020 m. vasario 17 d., pirmadienis

Padėka


Viešpaties žodis gaivina man širdį
Jojo klausytis- didi išmintis
Kas, jei ne Viešpats tą išmintį duoda
Kas, jei ne Jis skaito mūsų mintis?
Apie Tave aš skelbsiu per amžius
Tavo galybė- per amžius tvirta
Ir Halelujah skambės Tau lyg aidas
Tosios didybės, kur žmonių sukurta.

Aimana


Pasigailėk, Viešpatie, pasigailėk
skausmą ir nerimą noriu išliet
Viešpaties meilės noriu patirt
Tyliai sau verkt ir tyliai numirt.
Duoki, Valdove šiandien jėgų
Kad nepalūžčiau, nors man dar sunku
Išsivaduoti iš savo minčių
Atsiprašyti, ką įžeidžiau tų
Jėzau, neleiski sielai prapult
Mano gyvybei neleiski pražūt
Aš prisikelsiu su ryto aušra
Viešpaties meilė bus man šviesa.

Vedėjai


Miela vedėja mūsų Audrone
Rūpime jums kaip savo vaikai
Niekas negali šitam pasauly
Jūsų atstoti, Jūs žinote tai.
Kantrūs be galo Jūsų troškimai
Gydyti mus nuo savęs pačių
Ką gi- bandykit, juk savo likimą
Jūs užsikrovėt ant savo pečių.
Pareigą šitą Jums Viešpats paskyrė
Taigi neteks Jums kentėt virš jėgų
Džiaugsmo ir laimės, šypsenų turto
Aš palinkėsiu, ir sudiev Jums tariu.

Laimutei

Laimute, angėle mūsų
Be tavęs čia būtų nyku
Su šypsena lydi kiekvieną
Su meile globoji visus
Iš kur tas gerumas beribis?
Iš kur palaiminga būtis?
Tu Dievo siūsta šičia būti
Tau Viešpaties skirta lemtis
Nuo mūsų kenti tu patyčias
Ir kartais turbūt net verki,
Bet būki stipri, nes vainikas
Tau rožių gražių bus viltis.
Kad tavo širdies nuolankumas
Graudina beširdžių širdis
Lai Dievo palaima telydi
Visus tavo Laima žingsnius
Ir šypsenų kraitis beribis
Lai nieks neišsemtų turtus.

2020 m. vasario 16 d., sekmadienis

Daivai Jaskelevičienei

Grėsmė, pavojus, jūs ateinat
Tarsi ant angelo sparnų
Jūsų širdis pilna gerumo
Nes meilė jūsų be ribų.

Ar jūsų balsas, tvirtas, minkštas
Niekaip suprasti negaliu
Jaučiu kaip nimbas tarsi saulė
Sutviska, einnt jums keliu

Ar jūsų protas gali leisti,
Kad nukraujuotų kūnas šis
Kitam pasauly jūs gyvenat
Ar šiam pasauly esat vis?

Irmai

Jūsų likimas panašus į mano:
Jo niekas niekas nežinos
Jums atsivert galiu nelygu mamai
Ir sapnas blogas nuo manęs atstos

Siunčiu linkėjimus lyg vašką,
Pasidaryki žvakę pagaliau
Šiame eilėrašty statau aš tašką
Nes su gaidžiais pirmaisiais aš guliau.

2020 m. vasario 13 d., ketvirtadienis

Vertimų stovyklavietei

Vertimai,.. su kuo gi jus palygint?
Rojaus kampelis nuostabus!
Mane mano kelionėj lydit
Čia aš darausi žmogui pastabus.

Žmonių gerumas -
              jis tarsi balzamas
Jis gydo, laisvina mane
Ir lyg ligos
      užkrečiamosios štamas
Išnyksta, lyg būčiau sapne.

Laukiant užsiėmimo

Svaigina muzikos garsai
Tyli palaima glosto širdį
O Dieve, ar mane matai?
Bet mano balso nieks negirdi.

Girdžiu, atsako balsas šis
Kuris užlieja visą kūną
Ko nori klausti?
            Ar dar vis
Tuvis stebiesi, kad stebuklų būna?

Ne, atsakau, žinau Esi
Tu mano Viešpats Visagalis
Ir Tavo angelo sparnai
Uždengia pusę Tavo galios.

2020 m. vasario 8 d., šeštadienis

Madam direktoršai

Nuo Jūsų žvilgsnio
tirpsta kojos
Nuo Jūsų šypsnio
svaigsta protas
Nuo Jūsų meilės
salsta padai
Draugystė Jūsų-
man atgaiva.
Madam, aš myliu
Jūsų žvilgsnį
Močiut, anūkai
greit suauga
Almut, Tu-
žemės pažiba. 

Aušrelei

Mielas vaikeli,
tik nepyk,
kad su tavim
elgiuosi tarsi tėvas.
Pabūk kartu,
pasikalbėk.
Juk mūsų Tėvas-
tiktai Dievas
Tikrai Jis Tėvas
ir Globėjas,
o aš? Prieš Jį
tuščia vieta.
Tik brolis Kristus-
Atpirkėjas
Man sako:
Dievas - Tėvas man.

Svajūnui

Svajosiu vėlei aš į valias
kur mano svajos mane nuves?
2016 09 08 06:43

2020 m. vasario 7 d., penktadienis

Tolemai (Likimo mokytojai)

Tarsi akmuo nukrito žemėn,
Tarsi vanduo aplaistė mane.
Likimo pirštas -  sutikti Jus
Kalbas kalbėti esu drovus
Tokioj tolybėj Jus sutikau
Dabar likimą savo matau.
Esu sutvertas aš iš tiesų
Padėt kitimes, toks jau esu.

Irmantui

Irmuti mielas!
Pamiršk skriaudas!
Šios skriaudos tave dangun nuves.
Ar visos moterys tavęs norės?
Tik ta vienintelė paguos, padės.
Deja, masažas ne tau, ne tau.
Likimo vairą paimki sau.
Irmuti mielas!
Matau kiaurai!
Iš tavo sielos išdygs sparnai!

Aldonai

Įkvėpimas, kada jis ateina?
Ar tada, kai ateinate Jūs?
Man rašyti eilių neišeina
Ir neaišku, kas gyvenime bus
Dievo angelas nušviečia kelią
Tą kurį mums parinko Dalia
Ir ne mūsų gyvenimas valioj,
Tiktai mūsų kūrėjo galia.

Vaidutei

Švelnumui jūsų nėra ribų,
Jūs- tarsi angelas, tik be sparnų
Kančioj ištvertas jūsų vaidmuo
Senų laikų jau nusiris akmuo.

2020 m. vasario 2 d., sekmadienis

Viking video

Šiandien išvažiavo Viking video kanalo įkūrėjas Vladimiras Linartas. Čia pasidalinsiu video, kurį jis transliavo tiesiogiai per Youtube kanalą.

2020 m. sausio 22 d., trečiadienis

Iš Klubo "13 ir Ko" žinios 36 numerio

Vakaras...
Kaupiasi debesys,
Mano mintyse švinta giedra.
Mano likimas daros man svetimas
Kas gi man daros?
Vilties nebėra...
Ko gi tu rūstauji, žmogau neramusis?
Ko gi tau trūksta?
Vilties ar jėgų?
Žodžiai kaip upė
Iš sąmonės plūsta.
Ačiū Tau Dieve, už akimirką šią.



Smilksta dūmai
Tylios kalbos
Pasigirsta iš nakties
Šis gyvenimas -
Ko vertas?
Mes nemąstom -
Mums vis tiek.
Miesto šurmuly paskendę
Plaukiam tyliai pasroviui
Kiek gyventi dar beliko
Ar tai svarbu?
Mums vis tiek.
Palūkėk, sustok minutei
Šis gyvenimas puikus!
Ir dėl to gyventi verta,
Taip Kūrėjau - Tu teisus.


O dangaus vaiski žydryne
Kaip apglėbti man tave?
Apkabinčiau visą žemę
Ir sugerčiau į save.
Saulės spindulį pagausiu
Ir priglausiu prie širdies
Dieve, gera, kaip man gera!
Nėra buvę taip iš ties.
Nusakyti žemės grožio
Neužtenka žodžių man.
Tad nurimstu ir nutylu,
Tampu miręs aš trumpam.
Prisikelti aš galėsiu
Tą akimirką kai Tu
Prisiliesi vėjo gūsiu
Ir keliausime kartu.

2007 m.

Išpažintis

Saulės spinduliai paglostė,
Ir nusišypsojo mano atmintis.
Taip jau man likimas susiklostė,
Kad kiekvienas saulės blyksnis -
                                 man viltis.

Aš viliuosi to, kad greit pasveiksiu,
Aš tikiuosi, kad praeis man liūdesys.
Ir gyvenimo keliu laimingas eisiu,
Negandos manęs nepasivys.

Tesuteikia Viešpats man stiprybės,
Kad galėčiau aš kovoti su liga,
Ir manasis liūdesys atklydęs
Neužkluptų miegančio staiga.

Niekas man negali pasakyti,
Kaip su likimu susipykau.
Ir kiekvienąmet turiu aš atsakyti,
Ar bijau gyventi, ar nebijau.

Dievo pirštas rodo palankumą
Ir kiekvieną žingsnį lydi Jis,
Dvasiai mano suteikia stiprumo,
Klystkeliuos neleidžia pasiklyst.

Aš dėkoju Dievui už malonę,
Už kiekvieną dieną, kurioje
Leidosi su manimi Jis į kelionę,
Ir sutikom Jėzų mes joje.

2007 m. 

2020 m. sausio 21 d., antradienis

Vertimų nakties lyrika

Kaip Dievo sapnas
Užslinko naktis
Skleidžias tyloj
Amžina paslaptis.

Kaip realybę
atskirt iš tiesų
Nuo pigaus melo
pripažinto visų

Viešpats tikresnis
nei manome mes
Žmonės šią tiesą
širdimi ar supras?

2016.08.27

Vidurnakčio lyrika (Alfa kursui)

Dievas arti, labai arti
Jis tavo širdy, Jis tavo minty
Klausimus kelk, bandyk save
Viešpaties baimė lankys tave

Kas atsakys į klausimus šiuos
Ašarą brauks, išklausys ir paguos?
Dievo Dvasia, išminties Dvasia
Kaip angelo sapnas aplankys slapčia

2016.08.27 01:00

Vieno vakaro posmai.

Vaiski žydrynė
lieja šilumą
Žibintai neleidžia
žmogui paklyst
Aš vienas vaikštau
miesto dykynėje
Bandau surikiuoti
savas mintis.



Parko takeliai
vilioja į gilumą
Pavasaris skleidžia
meilės bangas
Galbūt tenai
sutiksiu mylimą
Galbūt šiandien
galbūt šiąnakt.



Kuo gi mėnulis
tapo man artimas?
Savo vienatve
ar savo globa?
Širdies gelmėse
glūdi atsakymas
Širdies aš paklausiau
atsakys ji kada?



Minčių realybė
gula į popierių
Mano svajonės
skrenda tolyn.
Galbūt jau prabudo
tolimas Tokijas
Šis vakaras amžiams
įsirėš atmintin.



Keliauju po dykumą
miesto nuvargusio
jausmų begalybė
neduoda nurimt
Ar parko vėsa
paslėps nuo gyvenimo
Ar sielos ramybės
sugebėsiu pasiekt



Nuvargusios kojos
primena tiesą
Kad žmogui šioj žemėj
gyventi sunku
Per naktį klajodamas
dangaus nepasieksi
O slogą pagauti
visai nesunku.

Pakeleiviai

Dangus visuomet bus žydras
Ir saulė visuomet švies
Tik mes, pakeleiviai šios žemės
Numirsim be išimties.

Juk kiek besistengtum kabintis
Gyvenimo, tokio šaunaus
Vis tiek privalėsi numirti,
Giltinės nieks neapgaus.

Kiek vyrų, galvotų, galingų
Paliko šioj žemėj turtus
Ar turtai didžiausi, skaitlingi
Dangaus atidarė vartus?

Save kitiems atiduoti,
Gyventi žmonių širdyse
Tai viskas, ką turim žinoti,
Privalom turėt mintyse.

Ši žemė beribė, bekraštė
Tik menkas vaizdelis Dangaus
Kurį aš tikiu, mes pasieksim
Malone Dievo - Sūnaus.

Saulė pro debesis

Debesys plaukia dangaus žydrynėje
Vėjas išblaško blogas mintis
Kaip gera gyventi mano gimtinėje
Paneigti jos grožio nieks neišdrįs.

Medeliai stovi sušąlę
Dangus tuoj prapliups lietumi
Kaip myliu šią nuostabią šalį
Savąją maža širdimi.

Negali širdis sutalpinti
To jausmo beribio, gilaus
Kuris iš gelmių jos išplaukia
Kurs suteikia džiaugsmo tylaus.

Žvaigždutei

Tu nuostabi žvaigždutė,
Bet kuo gi tu vardu?
Įspėti neįspėčiau
      o man ar leisi tu
Vadinti tave rožės
      purpuriniu žiedu?

Žydi tu kaip gėlelė
Dangaus platybėse
Nors Viešpaties tu valioj
      bet mūsų širdyse
Žvaigždute neišblėsi
      per amžius, niekada.
Kertelę ten turėsi
      ir būsi dovana.

Tave aš dovanosiu
Visiems, ką taip myliu
Ir niekad neišduosiu
Tyli?
     Ir aš tyliu.  

Mėnuli...

Mėnuli, mano broli
Ko taip liūdnai žiūri?
Iš dangiškų aukštybių
Tu nuostabiai žėri.

Tu apšvieti man kelią,
Begrįžtančiam namo
Mažytis kaip krislelis
Dievulio ašara.

Žėrėk, žėrėk mėnuli,
Tu danguje aukštai
Kūrybingumo galios
Pripildysi už tai.

Mėnuli - mano broli,
Ko taip liūdnai žiūri?
Tu dieviška palaima
Aukštybėse žėri.

Tolimai Tėvynei

Yra šalis, plati šalis,
Kur šalta, bet jauku
Ten šiaurės pašvaistė
Žydrojoj mėlynėj
Ten buvo gyventi smagu.

Nuo namo viršūnės
Rogutėmis vaikas
Galėjai linksmai sau nučiuožt
Bet kurgi tas vaikas?
Ir kurgi tas laikas?
Ką Viešpats toliau man paruoš?

Dėkingas esu tos žemės žmogeliams
Jie buvo labai artimi
Bet laikrodis tiksi
Keliaut iš šios žemės,
Einu susitikt su Dievu.

1997 02.13  00:35

Afganistano veteranams

Kary, tu - mano brolis,
Nors nebuvau aš ten,
Visas maldas Marijai
Aš dovanosiu Tau!

Galbūt, šiandien nuliūdęs
neverk, brolau, neverk
Ne tu savo likimą
Tąsyk pasirinkai.

Aukščiausias Dievo teismas
Žinau, pasigailės Tavęs
Būk tvirtas - ne sugrubęs
Pasitikėk Dievu
Ir melskis, broli, melskis,
Ir nepamesk jėgų.

Kary, tu mano brolis
Nors nebuvau aš ten
Visas maldas Marijai
Aš dovanosiu Tau!

1997.02.13  02:00

Su padėka priglaudusiems žmonėms

Su padėka širdy,
Dėkojuu už nakvynę
Dėkoju vien už tai
Kad priglaudėt mane.

Širdis ims tyliai verkti
Plačioj mano krūtinėj
Vien prisiminus Jus
Dėkoju Jums už tai.

Kaip miela, kaip man gera
Vien prisiminus  Jus
Tyliai mašinos šnara
Erdvėj, kur supa Jus.

O kaip aš nedėkosiu
Visiems, visiems, visiems
Kurie širdis atvėrę
Atvėrėt man širdis.

Nei pjaunu, aš,
Nei sėju -
               o jūs?
Jūs dirbate kasdien.

Žmogelis kaip žvirblelis
Tik purpt -
               ir jau nėra
Kokios gi Dievo galios
Širdis Jūsų pilna?

Dėkoju už nakvynę
Dėkoju vien už tai
Kad dieviškos stiprybės
Pasisemiu ašai.

1997.02.13 00:57
In memoriam M.BUKONIENĖ

Mylimajai

     F         G            C         C
Pajusk, pajusk tą rankų šilumą
     F            G          C        C
Suprask, suprask mano jausmus
        F       G      C         C
Aš tave myliu mano mylima
    F       G       C         C
Kitos tokios kaip tu nebus.
       F              G
Apkabink, sušildyk
       C
tu tik man skirta
     F      G         C
Mūsų meilės žybsniui
     C
paskirta vieta
      F            G
Apkabink, sušildyk
      C
ir visi supras
    F             G
šitokios jie meilės
       C
niekados neras

Pr.
Pajusk, pajusk tą rankų šilumą
Suprask, suprask mano jausmus
Aš tave myliu mano mylima
Kitos tokios kaip tu nebus.

Močiutės atminimui

Oi močiut nepyk,
kad rašau naktim
Mano sielai tu
Įsakyt nedrįsk.

Nors gera esi
ir taupi labai,
bet vis tiek žinau
neraštinga,..
                 nors

Kiek vargų kentėt
prisiėjo tau
Oi močiut, nepyk
ir nebark manęs.

Sėdžiu aš naktim
rašinėju sau
Bet gal dievas duos
bus pagalba tau.

Oi močiut nepyk,
kad rašau naktim
mano sieli tu
atgaiva esi.

2020 m. sausio 15 d., trečiadienis

Odė Marcinkonims

O, Marcinkonys-tėviške mana
Tau skamba dzūkų nuostabi daina
Tau ošia pušys girios vidury
Grūda čiurlena kaimo pakrašty.
O, Marcinkonys-jūs manoj širdy
Turėsit vietą sielos vidury
Jūs man palaima, Dievo atgaiva
O, Marcinkonys-tėviške mana.
Turiu svajonę-ji visai maža
Kad neišnyktų mano Dzūkija
Kad neretėtų kaimai ir miškai
Kad nenugriūtų paminklų stulpai
O, Marcinkonys-tėviške mana
Be jūsų žūtų Dzūkijos daina.

In memoriam M.Bukonienė
1997.02.21 01:20

Pirmieji eilėraščiai

Kančioj gimsta mintis
Minty gimsta mirtis
Dievo mintis-
Kančios mirtis

Haiku
Nudžiūvęs medis
nulaužta šaka
likimas mano


Kodėl aš nemiriau dar mažas?
Kodėl kentėt turiu dabar?
Juk taip gyventi-tai kentėti
Nuo sielos nerimo, minčių
Kaip man tą jausmą nugalėti
Kuris man teikia tiek kančių.


Kodėl gi aš?
Kodėl ne kitas?
Nes taip sutvertas tu žmogau
kad tavo skausmas pats didžiausias
Bet taip nėra,
nepyk, brolau.


Kai tūkstančiai minčių aplanko
Ir negali užmigt kasnakt
Pasaulis darosi prasmingas
Galvoji, svaičioji per nakt


Užsidek šviesas
išvalyk mintis
pasipils nakties
neskelbta skiltis