Pirties čempionatas

Taigi tiek lauktas pirties čempionatas pagaliau įvyko. Suvažiavo gana nemažai žmonių-11. Su manimir visi 12. Susiskirstę į tris komandas sužaidėm gana įdomias kovas. Mano komanda, kuriaj pats ir buvau kapitonas pirmą kovą pralaimėjo, nors ir pirmavo iš pradžių. Antroje kovoje nugalėjom gana neblogai pasirodžiusią komandą, taigi nugalėjo draugystė. Kaip turbūt įprasta visi svečiai tradiciškai nuvežami į Čepkelius. Kitą dieną likę gyvi išvažiavo apžiūrėti kitų apylinkių įžymybių. Nuotrukų turėtų būti gana nemažai. Vien ko verti vaivorykštės vidurdienį nuotraukos darytos net trimis aparatais. Man atrodo kad čempionatas pavyko. Gali būti kad jis ne paskutinis Marcinkonyse.

Žiema

Norėjau pasidalinti. Kokie ilgi ir gūdūs vakarai kaime, kai nėra su kuo pabendraut ir pasiplepėt. Tiesiog pasėdėt prie arbatos puodelio. Niekas neatstos normalaus žmogiško bendravimo. Nei kompiuteris nei telefonas nei blogas , kuriam išlieji savo virkavimus. Kaip sakė vienas mano draugų baigiu apkerpėti. Greit prasidės naujasis Protmušio sezonas, gal atsigausiu bent truputį. Viltis durnių motina, ji savo vaikų neapleidžia.

Laimė

Ar jums yra buvę akimirkų, kai siela pašoka iš laimės ir taip ir lieka pakibusi kritimo laukime, tame saldžiame pojūtyje, kai lauki sklendimo virš kasdienybės vargų ir rūpesčių? Man šiandien taip buvo.