Iš Klubo "13 ir Ko" žinios 36 numerio

Vakaras...
Kaupiasi debesys,
Mano mintyse švinta giedra.
Mano likimas daros man svetimas
Kas gi man daros?
Vilties nebėra...
Ko gi tu rūstauji, žmogau neramusis?
Ko gi tau trūksta?
Vilties ar jėgų?
Žodžiai kaip upė
Iš sąmonės plūsta.
Ačiū Tau Dieve, už akimirką šią.



Smilksta dūmai
Tylios kalbos
Pasigirsta iš nakties
Šis gyvenimas -
Ko vertas?
Mes nemąstom -
Mums vis tiek.
Miesto šurmuly paskendę
Plaukiam tyliai pasroviui
Kiek gyventi dar beliko
Ar tai svarbu?
Mums vis tiek.
Palūkėk, sustok minutei
Šis gyvenimas puikus!
Ir dėl to gyventi verta,
Taip Kūrėjau - Tu teisus.


O dangaus vaiski žydryne
Kaip apglėbti man tave?
Apkabinčiau visą žemę
Ir sugerčiau į save.
Saulės spindulį pagausiu
Ir priglausiu prie širdies
Dieve, gera, kaip man gera!
Nėra buvę taip iš ties.
Nusakyti žemės grožio
Neužtenka žodžių man.
Tad nurimstu ir nutylu,
Tampu miręs aš trumpam.
Prisikelti aš galėsiu
Tą akimirką kai Tu
Prisiliesi vėjo gūsiu
Ir keliausime kartu.

2007 m.